Internetas yra neatsiejama daugelio žmonių kasdienybės dalis. Jis suteikia galimybę bendrauti su artimaisiais, megzti pažintis, mokytis, dirbti, apsipirkti ir pan. Kita vertus, nors internetas pasižymi didele privalumų gausa, kartu su tuo atkeliauja įvairūs pavojai. Tai gali būti kenkėjiški laiškai, tapatybės vagystės, sukčiavimai, virusai ir panašūs atvejai, kurie tampa vis dažnesni. Tad kiekvienas asmuo turi išmokti atpažinti galimus pavojus ir naudotis internetu atsakingai. Visgi daugelis žmonių nė nenumano, kaip reikėtų tai padaryti. Taigi – kaip apsisaugoti internete? Svarbu turėti patikimą antivirusinę programą, nespausti ant nežinomų nuorodų, saugoti savo asmeninius duomenis. Žinoma, įvairių priemonių gausu gerokai daugiau, todėl aptarkime pagrindines. 

Kas yra interneto apsauga?

Daugeliui žmonių gali kilti klausimas – kas yra interneto apsauga? Iš esmės, tai priemonių rinkinys, skirtas užtikrinti Jūsų saugumą naršant įvairiose svetainėse. Pagrindiniai tokių priemonių tikslai yra apsaugoti asmens duomenis, išvengti virusų ir sukčiavimo atvejų. Įvairūs kibernetiniai nusikaltimai tampa vis dažnesni, todėl kiekvienam žmogui svarbu elgtis atsakingai. To įgyvendinimo priemonės yra ganėtinai skirtingos ir jas netrukus aptarsime. 

Interneto apsauga yra svarbi visiems – tiek pavieniams asmenims, tiek įmonėms. Pvz., ji leidžia žmonėms saugiai naudotis įvairiomis paslaugomis, išsaugoti savo privatumą ir pan. O štai įmonės gali efektyviau apsaugoti klientų duomenis. 

Kaip apsisaugoti internete nuo virusų?

• Naudokite patikimą antivirusinę programą. Įdiekite gerą antivirusinę programą ir nepamirškite nuolat šios atnaujinti. Ji padės aptikti ir pašalinti virusus;
• Reguliariai atnaujinkite programinę įrangą. Rekomenduojama nuolat atnaujinti savo operacinę sistemą, naršyklę ir kitą programinę įrangą, kad išvengtumėte saugumo spragų. Tam, kad palengvintumėte sau darbą, atnaujinimus galima automatizuoti;

• Atsargiai elkitės su įvairiomis nuorodomis. Neatidarykite keistų ir nežinomų elektroninių laiškų priedų, nespauskite ant nuorodų. Taip pat rekomenduojama vengti siųstis dokumentus iš nepatikimų šaltinių;

• Slaptažodžių svarba. Rekomenduojama reguliariai keisti savo slaptažodžius. Idealu, jeigu kiekvienai svetainei turėtumėte po atskirą variantą. Taip pat patariama sugalvoti kuo sudėtingesnius ir ilgesnius slaptažodžius, kad jų nebūtų lengva atspėti;

• Naršykite atsakingai. Venkite lankytis įtartinose svetainėse, naudokite naršyklės priedus, kurie blokuoja reklamą.

Kaip apsisaugoti internete nuo sukčių?

Apsauga internete svarbi ne tik tuomet, kai kalbame apie virusus, bet ir sukčius. Tad aptarkime dažniausiai pasitaikančias situacijas, kurių tikrai galima išvengti:

• Sukčiavimas el. paštu. Sukčiai gali siųsti el. laiškus, apsimetinėdami įvairiais paslaugų tiekėjais, bankų atstovais ir pan. Laiškuose dažniausiai prašoma pateikti asmeninius duomenis, slaptažodžius, prisijungimus prie internetinio banko. Kaip nuo to apsisaugoti? Rekomenduojama niekuomet nespausti ant neaiškių nuorodų. Be to, visuomet atidžiai patikrinkite siuntėjo elektroninio pašto adresą, mat tikėtina, kad jis taip pat atrodys įtartinai;

• Sukčiavimas per pažinčių svetaines. Kartais sukčiai kuria netikrus profilius pažinčių svetainėse, siekdami pelnyti pasitikėjimą ir vėliau paprašyti pinigų „kritinei situacijai“. Kaip nuo to apsisaugoti? Niekuomet nesiųskite pinigų asmenims, kurių nepažįstate asmeniškai;

• Netikros internetinės parduotuvės. Kartais sukčiai kuria netikras parduotuves su itin žemomis kainomis, kurios pritraukia pirkėjus. Žinoma, po pirkimo prekių negaunate, o Jūsų kortelės duomenys gali būti pavogti. Kaip nuo to apsisaugoti? Tikrinkite internetinių parduotuvių atsiliepimus, ieškokite papildomos informacijos. Taip pat rekomenduojama naudoti tik saugius mokėjimo metodus. 

Niekuomet nesidalinkite savo PIN kodu ir neatskleiskite internetinės bankininkystės slaptažodžio. Tai vieni iš svarbiausių patarimų, kurie gali padėti apsisaugoti nuo sukčių.

Kaip apsisaugoti internete nuo duomenų vagystės?

Interneto apsauga taip pat turėtų apimti Jūsų asmeninius duomenis, pvz., asmens kodą, adresą, banko kortelių numerius, internetinės bankininkystės ir kitus slaptažodžius. Kaip tai padaryti? Egzistuoja nemažai skirtingų būdų:

• Slaptažodžių saugykla. Tai gali būti LastPass, Bitwarden ir pan. Saugykla kiekvienai paskyrai leis naudoti skirtingus slaptažodžius. Tačiau svarbu nepamiršti, kad reikia atsižvelgti ir į paties slaptažodžio stiprumą. Rekomenduojama nenaudoti asmeninės informacijos, pvz., savo gimimo datos. Taip pat kurkite kuo ilgesnį ir sudėtingesnį slaptažodį. Idealu, jeigu jį sudaro didžiosios ir mažosios raidės, skaičiai, įvairūs simboliai;

• Dviejų faktorių autentifikacija. Ji reikalauja papildomo patvirtinimo, pvz., SMS kodo ar biometrikos, kad prisijungtumėte prie paskyros. Tad, net ir nutekėjus slaptažodžiui, Jūsų paskyra išliktų saugi;

• Užšifruotų duomenų saugykla. Saugykla padeda užšifruotus duomenis apsaugoti net ir tuo atveju, jeigu jie būtų pavogti;

• Naudokite VPN. VPN užšifruoja interneto ryšį ir slepia Jūsų IP adresą, o tai apsaugo duomenis nuo stebėjimo ar vagystės. Šis aspektas itin aktualus tuomet, jei jungiatės prie viešų Wi-Fi tinklų. Žinoma, pasirinkite patikimą VPN; 

• Atsargiai dalinkitės savo duomenimis. Neskelbkite asmeninės informacijos nepatikimose svetainėse. Tai sumažins tikimybę, kad Jūsų duomenys pateks į sukčių rankas. 

Kaip apsisaugoti internete nuo kenkėjiškų el. laiškų?

Apsisaugoti nuo kenkėjiškų el. laiškų (SPAM) yra ne ką mažiau svarbu, jeigu norite užtikrinti savo duomenų saugumą. SPAM gali būti įvairus. Kartais tai jau anksčiau aptarti sukčiavimo laiškai, kuriuose apsimetama bankų atstovais, paslaugų tiekėjais ir pan. Kai kuriuose laiškuose taip pat pridedami priedai su virusais arba šnipinėjimo programomis. Dalis laiškų yra kiek paprastesni, pvz., juose pateikiama žinutė, kad tam tikra Jūsų paskyra užblokuota, todėl turite paspausti atsiųstą nuorodą. Tai sukelia emocinį spaudimą, jog kuo greičiau imtumėtės veiksmų. 

Kaip atpažinti kenkėjiškus laiškus? Pirmiausia atsižvelkite į siuntėjo elektroninį paštą, kuris dažniausiai būna ganėtinai keistas. Sukčiai neretai naudoja panašius, tačiau ne identiškus adresus, pvz., kai apsimetinėja banko atstovais. Itin svarbu atsižvelgti ir į laiško turinį. Tikėtina, kad jame bus įvairių rašybos arba gramatinių klaidų. Jeigu Jūsų prašo skubiai atlikti tam tikrą veiksmą – stabtelėkite ir pamąstykite. Kaip jau aptarėme kiek anksčiau, laiškuose taip pat gali būti keistų priedų, kurių nepatariama atidaryti. Be to, atsižvelkite į tai, ar žinutė neskamba pernelyg gerai, pvz., kad laimėjote 500 eurų prizą. Tikėtina, kad toks laiškas bus apgavystė, siekiant iš Jūsų pasipelnyti. 

Ką daryti gavus kenkėjišką laišką? Jeigu nepažįstate siuntėjo, geriausia apskritai jo neatidaryti ir ištrinti. Tačiau, jei laišką jau atidarėte, nespauskite jokių nuorodų, paveikslėlių ir pan. Žinutę galima pažymėti kaip šlamštą (angl. spam), kad panašių variantų negautumėte ateityje. Tačiau ką daryti, jeigu netyčia paspaudėte ant nuorodos ar atidarėte priedą? Rekomenduojama kuo greičiau atsijungti nuo interneto, kad užkirstumėte kelią tolesniam viruso plitimui. Tuomet pasinaudokite turima antivirusine programa. Jeigu įtariate, kad Jūsų duomenys galėjo būti pavogti, pakeiskite visus slaptažodžius. Nepamirškite stebėti ir tikrinti savo paskyrų, jog įsitikintumėte, kad jose nevyksta jokia įtartina veikla. 

Kaip apsisaugoti socialiniuose tinkluose?

Pavojų gausu ir daugelio žmonių mėgstamuose socialiniuose tinkluose. Dažniausiai tai tapatybės vagystės, kenkėjiškos nuorodos, privatumo pažeidimai ir pan. Pavyzdžiui, sukčiai gali sukurti netikrą paskyrą ir apsimesti Jumis. Kartais jie taip pat mėgina bendrauti, įgauna pasitikėjimą, o vėliau apgauna. Per užkrėstas žinutes galite susidurti ir su įvairiomis kenksmingomis nuorodomis. Taigi – kaip nuo to apsisaugoti? 

• Naudokite ilgą ir unikalų slaptažodį kiekvienai turimai paskyrai;
• Įjunkite dviejų faktorių autentifikaciją, kad apsisaugotumėte papildomai;
• Nesidalinkite savo prisijungimo duomenimis su kitais žmonėmis;
• Apribokite informaciją apie save, kurią galite matyti kiti asmenys;
• Neatidarinėkite nuorodų ar priedų iš nepažįstamų žmonių;
• Jei žinutė atrodo įtartina, net jeigu ją siuntė draugas, būkite atsargūs;
• Reguliariai patikrinkite, ar Jūsų paskyroje nėra įtartinų veiksmų;
• Aktyvuokite pranešimus apie prisijungimus iš naujų įrenginių ar vietų;
• Stebėkite su kuo internete bendrauja Jūsų vaikai.

INIT taip pat imasi visų galimų veiksmų, kad užtikrintume saugų naršymą po internetą. Nuolat prižiūrime savo duomenis ir serverius, jog į juos nebūtų įsilaužta. Tad INIT internetas yra patikimas pasirinkimas, norintiems saugumo.